Teorija paprasta – panaudotą aliejų reikia atiduoti perdirbti, o ne pilti į kriauklę. Praktikoje vis dėlto kyla konkrečių situacijų, kai neaišku, kaip pasielgti: aliejaus per daug, jame likę trupinių, o artimiausio konteinerio vieta nežinoma. Tokią surinkimo sistemą Vilniuje gyventojams pasiūlė BIOMOTORAI, o žemiau surinkti dažniausi realūs atvejai ir aiškūs atsakymai, ką daryti kiekvienu iš jų.
„Iškepiau daug, liko pusė keptuvės aliejaus”
Dažniausia situacija. Svarbiausia – neskubėti pilti aliejaus į kriauklę, kol jis dar karštas ar net atvėsęs. Palaukite, kol visiškai atauš, ir supilkite į tuščią plastikinį butelį. Jei aliejaus daug, jį galima kaupti keliose talpose. Prisipildžiusius butelius vėliau atiduodate visus kartu – jokio kiekio apribojimo nėra.
„Aliejuje pilna kepimo likučių”
Trupiniai, tešlos likučiai ar prakepusios dalelės nėra kliūtis. Filtruoti aliejaus prieš atiduodant nebūtina – perdirbimui smulkūs likučiai netrukdo. Užtenka, kad talpa būtų sandari ir aliejus nebūtų sumaišytas su vandeniu ar plovikliais.
„Nežinau, kur artimiausias konteineris”
Tai lengviausiai išsprendžiama kliūtis. Visus surinkimo taškus vienoje vietoje rodo BIOMOTORAI panaudoto aliejaus surinkimas Vilniuje – žemėlapyje matyti konteineriai daugelyje rajonų, nuo Antakalnio iki Lazdynų. Dažnai artimiausias taškas būna vos už kelių šimtų metrų, todėl aliejų galima nunešti pakeliui į parduotuvę.
„Susikaupė labai daug – po šventės ar didelio kepimo”
Didesnį kiekį galima atiduoti keliais būdais. Paprasčiausia – supilti į kelis butelius ir palikti konteineryje. Jei kiekis tikrai didelis, aliejų priima ir Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų aikštelės bei perdirbėjo teritorijoje esantis konteineris. Visais atvejais pasiruošimas tas pats: aliejus atvėsinamas ir supilamas į sandarią talpą.
„Aliejus stovėjo ilgai ir apkarto”
Net jei aliejus laikytas mėnesiais ir prarado šviežumą, jis vis tiek tinka perdirbti. Nereikia jo pilti į kanalizaciją vien todėl, kad „vis tiek jau sugedęs”. Sena, apkartusi ar seniai naudota kepimo alyva keliauja tuo pačiu keliu kaip ir šviežiai panaudota.
„Aliejus išsiliejo pilant į butelį”
Nedidelius išsiliejimus nuvalykite popieriniu rankšluosčiu ir išmeskite jį su buitinėmis atliekomis. Plauti likučių į kriauklę nereikėtų – būtent tokie „maži” kiekiai laikui bėgant ir formuoja riebalų sankaupas vamzdžiuose.
„Turiu tik stiklinį indą”
Aliejų geriausia supilti į plastikinį butelį – jis lengvesnis, saugesnis ir patogesnis transportuoti. Stiklinė tara gali sudužti pakeliui ar konteineryje, todėl jos verta vengti. Tuščias plastikinis vandens ar sulčių butelis su užsukamu kamšteliu tinka geriausiai.
„Ar galima nunešti bet kuriuo metu?”
Taip. Konteineriai skirti laisvam naudojimui ir prieinami ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono ar paros meto. Nereikia nei iš anksto pranešti, nei su kuo nors derinti – tiesiog paliekate sandarų butelį.
„Konteineris pasirodė pilnas”
Tokiu atveju pasitikrinkite kitą netoliese esantį tašką – mieste jų daug, tad alternatyva dažniausiai visai šalia. Aliejaus butelį galima palikti namuose ir nunešti kiek vėliau; jam nieko nenutiks, jei dar kelias dienas pastovės sandarioje talpoje.
„Ar tikrai tai nemokama?”
Gyventojui paslauga nekainuoja nieko. Nereikia nei registracijos, nei mokesčio – tai viena iš priežasčių, kodėl aliejaus surinkimas prieinamas kiekvienam namų ūkiui, kad ir kiek jo susikauptų.
„Gyvenu daugiabutyje – kur man patogiausia?”
Daugiabučių gyventojams paprasčiausia orientuotis į artimiausią rajono konteinerį, kurį dažnai galima pasiekti pėsčiomis. Individualių namų savininkai neretai kaupia didesnius kiekius ir turi automobilį, tad jiems patogiau aliejų rečiau nuvežti į aikštelę. Principas abiem atvejais tas pats, skiriasi tik dažnis ir kiekis.
„Ar galiu naudotis konteineriu ne savo rajone?”
Taip. Nesate pririšti prie vienos vietos – rinkitės bet kurį patogiausią tašką, kad ir netoli darbo ar mokyklos. Būtent todėl surinkimą lengva pritaikyti prie kasdienio maršruto, o ne atvirkščiai.
Kodėl visa tai apskritai svarbu
Visos šios situacijos turi bendrą vardiklį: aliejus yra ne šiukšlė, o žaliava. Atskirai surinktas jis perdirbamas į biodyzeliną ir grįžta į apyvartą kaip transporto kuras. Būtent todėl net „nepatogus” aliejus – apkartęs, su likučiais ar susikaupęs dideliu kiekiu – vertas to, kad keliautų į konteinerį, o ne į kriauklę.
Praktikoje užtenka vieno įpročio, sujungiančio visas situacijas į vieną: virtuvėje stovi skirtas butelis, o kai jis prisipildo, keliauja į artimiausią tašką. Tuomet nebelieka nė vienos situacijos, kurioje aliejus turėtų atsidurti kriauklėje – kad ir kas nutiktų prie keptuvės, atsakymas visada tas pats ir visada paprastas.
