Pernai mūsų naujametinis vakarėlis buvo kaip visada. Šampanas, salotos, laukimas iki dvyliktos, fejerverkai pro langą, „Laimingų!” ir visi namuose iki pirmos. Nieko blogo. Bet ir nieko ypatingo.
Šiemet bus kitaip. Ant stalo guls ne tik šakotis – bet ir virtualios realybės akiniai. Ir aš jau žinau, kad apie šį vakarą kalbės dar ilgai.
Kodėl suaugusiems reikia žaidimų
Kažkuriame gyvenimo etape nustojame žaisti. Tampame rimti, suaugę, atsakingi. Žaidimai – vaikams. Mums – pokalbiai apie darbus, politiką, sveikatos problemas.
Bet tyrimai rodo, kad suaugusiems žaidimai reikalingi ne mažiau nei vaikams. Streso mažinimas, socialinių ryšių stiprinimas, kūrybiškumo skatinimas – visa tai neišnyksta, kai sulaukiame trisdešimties.
Naujametinis vakarėlis – puiki proga prisiminti, kad mokame linksmintis. Ne tik sėdėti ir laukti dvyliktos.
VR kaip ledlaužis
Kiekviename vakarėlyje yra tas momentas. Kai visi jau atvyko, pasikeitė mandagybėmis, bet kažkas dar neįsibėgėjo. Energija plūduriuoja, ieško krypties.
Virtualios realybės akiniai – tobulas ledlaužis. Užsideda vienas drąsuolis, pradeda mojuoti rankomis, juoktis, rėkauti. Kiti stebi, juokiasi kartu. Paskui nori patys.
Staiga nebėra svetimų. Nebėra nepatogios tylos. Yra bendra patirtis, bendras juokas, bendra istorija.
Žaidimai, kurie tinka visiems
Ne visi VR žaidimai vienodi. Kai kurie – sudėtingi, reikalaujantys patirties. Kiti – tobulai tinka naujokams.
„Beat Saber” – muzikinis žaidimas, kur kertami kubai pagal ritmą. Paprasta suprasti, sunku įvaldyti, linksma žiūrėti iš šalies. Žmogus su akiniais atrodo kaip šokantis nindzė.
Šaudyklės su zombiais – klasika. Nereikia nieko aiškinti. Štai ginklas, štai zombiai, šauk. Adrenalinas garantuotas.
Virtualūs sporto žaidimai – tenisas, boksas, golfo aikštelė. Fizinis aktyvumas, kuris būtų juokingas bet kurioje kitoje aplinkoje, bet VR atrodo natūraliai.
Socialinės erdvės – galima susitikti su draugais iš kito miesto virtualioje aplinkoje. Jei kas nors švenčia atskirai – gali „ateiti” bent virtualiai.
Kartų jungtis
Naujametiniuose vakarėliuose dažnai susitinka kelios kartos. Seneliai, tėvai, vaikai, anūkai. Rasti bendrą veiklą – iššūkis.
VR stebėtinai gerai veikia tarpkartiškai. Vaikai padeda seneliams užsidėti akinius. Seneliai stebisi „kaip tas veikia”. Tėvai filmuoja ir juokiasi.
Net tie, kurie patys nenori bandyti, džiaugiasi stebėdami. Žmogus VR akiniuose, bandantis pagauti virtualų drugelį ar besikaunantis su erdvėlaiviais – tai pramoga ir žiūrovams.
Vakarėlio formatas
Štai kaip tai gali atrodyti praktiškai:
Pradžia – laisvas laikas, maistas, pokalbiai. VR akiniai guli ant stalo, traukia dėmesį, bet niekas neverčia.
Pirmas drąsuolis – kažkas užsideda, pradeda. Kiti susirenka aplink.
Rotacija – po penkias-dešimt minučių keičiamasi. Pakankamai, kad pajustum, bet neužsibūtum per ilgai.
Turnyras – jei nuotaika tinkama, galima surengti mini varžybas. Kas daugiau taškų „Beat Saber”, kas ilgiau išgyvens prieš zombius.
Vidurnaktis – tradiciškai, su šampanu ir sveikinimai.
Po vidurnakčio – VR grįžta tiems, kas dar nenori miegoti.
Techninis aspektas: paprasčiau nei galvoji
Šiuolaikiniai VR akiniai – ne sudėtingi prietaisai iš mokslinės fantastikos.
Autonominiai modeliai – nereikia kompiuterio, nereikia laidų. Užsidedi ir veikia. Bateriją pakrauni prieš vakarėlį – užteks kelioms valandoms aktyvaus naudojimo.
Nustatymas – kelios minutės. Nusibrėži saugią zoną kambaryje, kad neatsitrenktu į baldus. Programa veda per procesą žingsnis po žingsnio.
Valdymas – rankenėlės rankose, intuityvūs judesiai. Net technofobai išmoksta per minutę.
Saugumas ir komfortas
Keletas praktinių patarimų:
Erdvė – reikia maždaug 2×2 metrai laisvos vietos. Daugiau – geriau, bet tai minimumas.
Stebėtojai – bent vienas žmogus šalia, kuris stebi realią aplinką. Kad žaidėjas neatsitrenktu į stalą ar neužliptu ant katino.
Pertraukos – kas pusvalandį nusiimti akinius, pailsinti akis. VR gali sukelti lengvą pykinimą tiems, kurie nejautrūs – pertraukos padeda.
Alkoholis – čia dviprasmiška. Šiek tiek – prideda drąsos ir juoko. Per daug – koordinacija blogėja, galva sukasi. Protinga riboti.
Ko tikėtis iš reakcijų
Pirmą kartą užsidėję VR akinius, žmonės reaguoja skirtingai.
Vieni – iškart įsitraukia, pamiršta realų pasaulį, tampa personažais.
Kiti – atsargūs, nejuda, bijo. Jiems reikia laiko pripras. Pradėti nuo ramesnių patirčių, ne nuo zombių.
Dar kiti – juokiasi be sustojimo. Tiesiog pats faktas, kad stovi svetainėje ir mato kitą pasaulį – jiems absurdiškai juokinga.
Visi variantai – normalūs. Viskas dalis pramogos.
Kitų metų investicija
VR akiniai – ne vienkartinė pramoga. Po Naujųjų jie netaps dulkių rinktuvu.
Fitnesas – yra žaidimų, kurie suteikia rimtą fizinę apkrovą. Boksas, šokiai, kardų kovos. Sporto salė svetainėje.
Filmai ir serialai – virtualus kino teatras su didžiuliu ekranu. Vienas su ausinėmis ir akiniais – lyg turėtum privatų kiną.
Kelionės – virtualios ekskursijos po pasaulio muziejus, gamtos stebuklus, miestus. Ne tas pats kaip tikra kelionė, bet artima patirtis.
Darbas – virtualūs susitikimai, 3D modeliavimas, mokymasis. Kai kurioms profesijoms – jau realus įrankis.
Vakarėlio atmintis
Geriausios šventės – tos, kurias prisimeni. Kurios turi istoriją, momentą, kažką neįprasto.
„Prisimeni, kai tėtis pirmą kartą užsidėjo VR ir bandė pabėgti nuo virtualaus voro?”
„Kai Rūta laimėjo Beat Saber turnyrą ir šoko pergalės šokį?”
„Kai senelis pasakė, kad jo laikais to nebuvo, bet jis norėtų būti jaunas dar kartą?”
Tokios istorijos gimsta, kai išdrįstame padaryti kažką kitaip. Kai rutininę šventę paverčiame nuotykiu.
Praktinis biudžetas
Įėjimo taškas – autonominiai VR akiniai prasideda nuo maždaug 300-400 eurų. Ne pigiai vienai nakčiai, bet tai investicija į daugelį vakarėlių, savaitgalių, sporto sesijų.
Alternatyva – nuoma. Kai kurios įmonės nuomoja VR įrangą renginiams. Brangesnis vakaras, bet be įsipareigojimo.
Kompanijos – kai švenčiate grupė draugų, galima susimesti. Penki žmonės po 80 eurų – ir turite bendrą žaislą, kurį galima skolintis.
Ne visiems, bet gal tau
VR – ne universali pramoga. Kai kuriems nepatiks. Kai kuriems sukels diskomfortą. Kai kuriems atrodys per daug keista.
Bet tiems, kuriems patiks – patiks labai. Ir jie nepamiršs šio vakarėlio.
Gal laikas išbandyti kažką naujo. Gal laikas, kad šie Naujieji būtų kitokie.
O gal laikas tiesiog pripažinti, kad suaugę irgi nori žaisti. Ir kad tai – visiškai normalu.
