Viskas prasidėjo nuo žmonos frazės: „Tas namelis atrodo kaip šiukšlių dėžė.”
Turėjo omenyje mūsų sodo namelį – 25 kvadratų statinį, kurį prieš penkiolika metų pastatė uošvis. Konstrukcija tvirta, stogas nepralaidi, bet išorė… Na, žmona buvo teisi.
Nusprendžiau: padarysiu pats. Kiek čia gali būti sudėtinga – prikalt lentas prie sienos?
Po trijų savaitgalių žinojau atsakymą: sudėtingiau nei atrodo. Bet įmanoma. Ir rezultatas – vertas kiekvienos išlaužtos vinies.
Nuo ko pradėjau (ir ką padariau blogai)
Pirmas žingsnis – YouTube. Dešimtys vaizdo įrašų apie fasado apkalimą. Atrodė paprasta: lėgės, lentos, vinys, padaryta.
Antras žingsnis – statybinių medžiagų parduotuvė. Čia prasidėjo problemos.
„Kokių lenčių norite?” „Na… dailylenčių.” „Kokio profilio? Kokios medienos? Kokio ilgio? Vidaus ar lauko?”
Stovėjau kaip žąsinas. Grįžau namo, skaičiau dar savaitę.
Ko išmokau: dailylentės – ne šiaip „lentos”. Yra profiliai (euro, softline, amerikietiškas), yra medienos rūšys (pušis, eglė, drebulė, termomediena), yra matmenys (storis, plotis, ilgis), yra rūšys (A, B, C – pagal mazgų kiekį ir defektus). Ir dar lauko vs vidaus – skirtingi reikalavimai.
Ką pasirinkau ir kodėl
Sodo nameliui – lauko dailylentės.
Mediena: impregnuota pušis. Kodėl? Pigiausia iš atsparių variantų. Termomediena būtų gražesnė, bet dvigubai brangesnė.
Profilis: klasikinis „eurolentė” su grioveliu. Ne todėl, kad gražiausia, o todėl, kad lengviausia montuoti pirmą kartą.
Rūšis: B. Turi mazgų, bet man patinka – natūraliau. Rūšis A – brangesnė, o skirtumas sodo nameliui nevertas.
Ilgis: 3 metrai. Namelio siena – 4 metrai. Reiškia, reikės jungti. Bet 4 m lentos būtų buvusios sunkiau vežti ir brangesnės.
Apdorojimas: nusprendžiau dažyti. Žmona norėjo „skandinaviško” varianto – pilkos spalvos. Nusipirkau lauko dažų, skirtų medienui.
Pasiruošimas: svarbiau nei montavimas
Pirmą savaitgalį – jokio kalimo. Tik pasiruošimas.
Senos apdailos nuėmimas. Namelis buvo apkaltas kažkokia drožlių plokšte, kuri jau trūnijo. Viską nuplėšiau iki karkaso.
Karkaso patikrinimas. Pasisekė – mediena sveika. Tik vietomis papuvę fragmentai, kuriuos išpjoviau ir pakeitiau.
Lėgių montavimas. Čia pirma klaida: maniau, užteks esamų konstrukcijų. Neužteko. Dailylentėms reikia lygaus pagrindo su ne didesniais kaip 60 cm tarpais. Prikaliaus papildomas lėges – horizontaliai, nes lentas montavau vertikaliai.
Hidroizoliacija. Ant seno karkaso užtempiau difuzinę plėvelę – apsaugo nuo vėjo ir drėgmės, bet praleidžia garus iš vidaus. Kaina – kelios dešimtys eurų. Ar būtina sodo nameliui? Tikriausiai ne, bet nusprendžiau daryti teisingai.
Aklimatizacija. Lentas palaikiau savaitę po stogu. Skaičiau, kad jos turi „priprasti” prie drėgmės. Ar tai buvo būtina lauko lentoms? Nesu tikras. Bet nekainavo nieko, tik laiko.
Montavimas: kas pavyko, kas ne
Pirma siena – šiaurinė. Logiška pradėti nuo tos, kurios niekas nemato. Jei susimausi – mažiau akivaizdu.
Pirmosios lentos – sunkiausios. Reikia nustatyti pradžios tašką, patikrinti vertikalumą (ar gulsčiuką turėjau? Taip. Ar naudojau? Pirmas tris lentas – ne. Ar matosi? Taip.), užtikrinti, kad pirma lenta stovi idealiai.
Tvirtinimas. Naudojau nerūdijančias vinys – lauke būtina. Paprastos vinys rūdija, palieka rusvus dryžius ant medienos. Kaliau per lentos „liežuvėlį” kampu – tada vinies galvutė paslepta po kita lenta.
Jungimas. Kadangi lentos 3 m, o siena 4 m – reikėjo jungti. Svarbu: jungti ant lėgės (kad abu galai būtų pritvirtinti) ir derinti jungtis skirtingose eilutėse (kad nesusidarytų viena vertikali linija).
Kampai. Čia daug keikiausi. Vidiniai kampai – lengviau, viena lenta užeina ant kitos. Išoriniai – reikia kampinių juostų arba labai tikslaus pjovimo 45 laipsnių kampu. Mano pjūklui 45 laipsniai buvo „maždaug 45″. Mažos skylės liko, užtaisiau sandarikliu.
Langų ir durų apvadai. Atskira istorija. Išpjovos, apvadai, kampai – lėčiausia darbo dalis. Dešimt kartų matavau, vieną kartą pjoviau, ir vis tiek kartais netiko.
Dažymas: neskubėkite
Po montavimo – dažymas.
Klaida: norėjau dažyti jau sumontuotas lentas. Patyrę patarė: dažyti prieš montavimą bent vieną sluoksnį. Kodėl? Nes kai lentos susitraukia, matosi nedažyti tarpeliai. Jei būtų dažytos prieš – nebūtų problemos.
Bet aš jau buvau sumontavęs. Tad dažiau taip:
Pirmas sluoksnis: įsigėrė kaip į kempinę. Atrodė netolygiai.
Antras sluoksnis: geriau. Spalva pradėjo formuotis.
Trečias sluoksnis: profesionalai sako, kad lauke užtenka dviejų. Bet man patiko trys – tankesnė apsauga.
Svarbu: dažyti sausą dieną, bet ne tiesioginėje saulėje. Geriausia temperatūra 15–20 laipsnių.
Kiek kainavo
Atvirai, su visais skaičiais:
Vidaus dailylentės apdailai būtų buvusios pigesnės, bet lauke reikėjo atsparesnių – impregnuotų arba termiškai apdorotų.
Medžiagos:
- Dailylentės (impregnuota pušis, 45 m²): 580 EUR
- Lėgės (50×50, pušis): 85 EUR
- Difuzinė plėvelė: 45 EUR
- Vinys (nerūdijančios): 35 EUR
- Lauko dažai (10 l): 120 EUR
- Kampinės juostos, apvadai: 65 EUR
- Sandariklis, smulkmenos: 30 EUR
Viso medžiagos: ~960 EUR
Įrankiai, kuriuos turėjau: gręžtuvas, plaktukas, gulsčiukas, matavimo juosta.
Įrankiai, kuriuos nusipirkau:
- Rankinė diskinė pjūklė: 85 EUR
- Susegiklis (stapler) kampams: 25 EUR
Darbo laikas: 4 savaitgaliai (penktadienio vakarai + šeštadieniai + sekmadieniai) = ~80 darbo valandų.
Jei būčiau samdęs:
Meistro darbas (45 m²): maždaug 600–900 EUR.
Sutaupiau: ~700 EUR ir gavau patirties.
Ko dabar nebedarau
Po šio projekto žinau:
Nebeperku „ko yra sandėlyje”. Užsisakau konkrečiai tai, ko reikia. Skirtingos partijos – skirtingi atspalviai.
Nebetaupau ant tvirtinimo elementų. Nerūdijančios vinys, kokybiškos lėgės – investicija, kuri atsiperka.
Nematau sąmatos „iki cento”. Visada pridedu 15–20% medžiagoms. Bus atliekų, bus klaidų, bus netikėtumų.
Neignoruoju pasiruošimo. Greičiau būtų buvę, jei pirmą savaitgalį būčiau iškart pradėjęs kalti. Bet rezultatas būtų blogesnis.
Kiti projektai po to
Sodo namelis buvo pradžia. Paskui:
Pirties vidus. Čia jau kita mediena – drebulė. Viduje, drėgnoje aplinkoje, spygliuočiai netinka (išskiria sakus). Drebulė – šilta, maloni, pakelia drėgmę. Montavimas panašus, tik horizontaliai ir su didesniu dėmesiu vėdinimui už lenčių.
Balkono apkala. Daugiabučio balkonas. Čia reikėjo galvoti apie svorį ir tvirtinimą prie betono. Naudojau plonesnes lentas, plastikinius kaiščius betonui. Rezultatas – jaukus, medinis balkonas vietoj pilko betono.
Terasos tvora. Horizontalios kokybiškos dailylentės tarp metalinių stulpų. Modernus „ranch” stilius. Čia investavau į termouosį – nenorėjau dažyti kas kelerius metus.
Kiekvienas projektas mokė kažko naujo. Kiekvienas buvo lengvesnis už ankstesnį.
Patarimai pirmą kartą darantiems
Iš savo klaidų:
Pradėkite nuo nematomo kampo. Pirmos lentos bus netobuliausios. Tegul jos būna ten, kur niekas nežiūri.
Investuokite į gerą pjūklą. Lygūs pjūviai – pusė sėkmės. Su blogu pjūklu – nervai ir brokas.
Matuokite du kartus, pjaukite vieną. Sena taisyklė, kuri veikia.
Nenaudokite paprastų vinių lauke. Nerūdijančios arba cinkuotos. Viskas kita rūdys.
Palikite tarpą apačioje. Lentos neturi liesti žemės. 2–3 cm tarpas leidžia orui cirkuliuoti ir apsaugo nuo drėgmės.
Pirmas sluoksnis dažų – prieš montavimą. Išmokau sunkiu būdu.
Nesigėdykite klausti. Parduotuvėse dirba žmonės, kurie žino daugiau. Forumų pilna. YouTube – dar daugiau.
Ar verta daryti pačiam?
Sąžininga analizė:
Verta, jei:
- Turite laiko ir kantrybės
- Mėgstate dirbti rankomis
- Projektas nedidelis (sodo namelis, pirtelė, balkonas)
- Norite išmokti ir sutaupyti
- Turite bent minimalių įrankių
Neverta, jei:
- Laikas brangesnis už pinigus
- Projektas didelis (viso namo fasadas)
- Neturite jokios patirties ir nenorite mokytis
- Aukšti darbai (be pastolių ir patirties – pavojinga)
- Reikia garantijų ir atsakomybės
Mano atvejis: buvo verta. Ne tik pinigų prasme – yra kažkas malonaus žiūrėti į sieną ir žinoti „tai padariau pats”.
Žmonos verdiktas
Po trijų savaitgalių, nusidažiusių pilkais dažais, su nubrozdintais pirštais ir skaudančia nugara, paklausiau:
„Na, kaip dabar atrodo?”
Žmona pažiūrėjo ilgai. Per ilgai.
„Nebeatrodo kaip šiukšlių dėžė.”
Iš jos – tai komplimentas.
